Uždaviniai

Turinys

• Ugdyti vaikų moralinę sampratą: diegti geranoriškų santykių su bendraamžiais pagrindus, įvedant paprastas grupės elgesio normas (agresijos prevencija, asmeninės nuosavybės gerbimas, vaikų lygiateisiškumas);

• Užtikrinti galimybę džiugiai ir turtingai praleisti ikimokyklinį vaikystės periodą

Bendravimo procese kurti grupės santykių tradicijas. Ypatingą dėmesį skirti fizinės ar verbalinės vaikų agresijos prieš bendraamžius faktams. Pagal galimybę agresijos prevencijai ir pasmerkimui praktikuoti (naudoti) būdus, kurie padėtų vaikams paveikti bendraamžius.
Nustatyti griežtas grupės gyvenimo normas: negalima mušti ir skriausti kitų vaikų, atiminėti žaislų, griauti kito vaiko sukurtų statinių be jo sutikimo.
Savo pavyzdžiu mokyti vaikus reaguoti (atsiliepti) į bendraamžio skausmą, skriaudą, nusivylimą, pagailėti jo, stengtis paguosti, mokyti savitarpio pagalbos. Ugdyti gebėjimą savarankiškai įveikti galimas nuoskaudas, nesėkmes.
Su visais vaikais elgtis vienodai be jokių išimčių, taip pat darant ar teikiant dovanėles – siurprizus (drugelius iš saldainių popierėlių, jūros kriaukleles, gražius kaspinėlius ar dalinant visiems skanėstą – obuolį, pyragą ir kt.).

Rengti vaikams šventes, pasilinksminimus, poilsio vakarones, rodyti lėlių spektaklius, organizuoti šventes-siurprizus.
Sudaryti sąlygas tėvams dalyvauti jų vaiko gyvenime (veikloje) vaikų darželyje.

Uždaviniai

Turinys

• Saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius:

- įvairiapusis fizinis vaikų vystymas;

- formuoti aktyvaus gyvenimo būdo įgūdžius;

- formuoti vaikų požiūrį į kūno kultūros vertybes;

Visapusiškai rūpintis mažyliais, skiriant jiems ypatingą dėmesį.
Stengtis, kad kiekvienas vaikas adaptuotųsi kolektyve. Užtikrinti vaikų sveikatos saugą.
Laikytis sanitarinių-higienos normų ir darbo su vaikais organizavimo bei veiklos taisyklių.

Vaikų ligų prevencija, pravedant sveikatingumo renginius, kreipiant dėmesį į kiekvieno vaiko fizinį išsivystymą bei sveikatą. Užtikrinti vaikų nervų sistemos, regėjimo, klausos, kvėpavimo, virškinamojo trakto bei kitų fiziologinių sistemų apsaugą.
Stiprinti vaikų stuburą, keltį, formuoti harmoningą jų kūno sudėjimą.
Stengtis patenkinti kiekvieno vaiko poreikį aktyviai judėti ir bendrauti. Stebėti (vertinti) vaikų fizinį vystymąsi ir sveikatos būklę.

Užtikrinti: 1) racionalų dienos rėžimą;
2) būtiną dienos miegą;
3) buvimą atvirame ore;
4) subalansuoti maitinimą;
Tobulinti visų dienos rėžimo dalių organizavimą bei jų laikymosi būdus.
Pamažu įvesti grūdinimosi elementus kasdien, vertinant vaikų sveikatos būklę.
Sistemingai vesti higienos ir grūdinimo procedūras ir sveikatingumo renginius.
Mokyti vaikus paprasčiausių higienos ir buitinių įgūdžių, formuoti teigiamą požiūrį į juos.
Kelti vieningus ir vaikams suprantamus savitarnos reikalavimus.
Teikti įvairiapusę pagalbą tėvams apie vaiko ruošimą vaikų darželiui.

Sudaryti sąlygas vaikų įgimtam poreikiui aktyviai judėti.
Užtikrinti teigiamą emocinį žaidimų ir fizinių pratimų foną.
Aprūpinti žaidimų kambarius būtinais žaislais, priemonėmis vaikų judėjimui, aktyvumui vystyti.
Turtinti vaikų judėjimo patirtį, atliekant judesius kartu su pedagogu, mokyti derinti judesius pagal muziką, įjungiant meninės raiškos, dainavimo elementus, panaudojant žaislus ir kitas vaizdinės priemones.
Taikyti įvairias aktyvaus judėjimo formas.
Mokyti įvairių ėjimo, bėgimo, šokinėjimo, šliaužimo, lipimo, važinėjimo, kamuolio mėtymo ir gaudymo pratimų. Mokyti vaikus imituoti įvairius.
judančius daiktus, pamažu sunkinant užduotis.

Uždaviniai

Turinys

• Savalaikis ir pilnavertis psichinis vaikų vystymas

• mokyti vaikus siekti tikslo ir koreguoti veiklą;

- ugdyti vaikų pažintinę veiklą;

- formuoti elementarias matematines sąvokas;

- skatinti domėjimąsi aplinka (aplinkos pažintinę veiklą);

Mokyti vaikus atitinkančios jų amžių žmogaus veiklos (gaminti valgį, rūpintis lėle – maitinti ją, maudyti, migdyti, naudotis įvairiu transportu ir kt.)

Meninių, techninių pamokėlių (piešimas, dailė, lipdymas, konstravimas-lego) metu padėti vaikui suformuluoti ir realizuoti jo asmeninį tikslą, kuris atitiktų jo asmeninius interesus ir atspindėtų emocinius įspūdžius.
Ugdyti vaikų gebėjimą išreikšti tai, ko jų dar nesugeba išreikšti kitais būdais: žodžiais, gestais, pamėgdžiojimu. Klausimų pagalba skatinti vaikus papildyti vaizdus detalėmis. Mokyti juos naudotis vaizdine medžiaga, rodant įvairius panaudojimo būdus. Palaikyti vaikų domėjimąsi piešimu, kuriant vaizdus jų prašymu.
Konstruoti kartu su vaiku, padėti jam pastatyti, išlaikyti ir pasiekti norimų tikslų. Ypatingą dėmesį skirti vaikų statiniams, klausti apie jų paskirtį, būtinai vaikus pagirti, džiaugtis jų sėkme.
Žaidžiant su vaikais sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų žaidybinių tikslų realizavimui.

Plėsti ir turtinti vaikų akiratį apie aplinkinį pasaulį, daiktų požymius, savybes, manipuliuojant ir eksperimentuojant (sukurtus žmogaus ir negyvosios gamtos). Objektų ir gamtos reiškinių stebėjimas, besikeičiančios ir vaikams suprantamos aplinkos raidos kūrimas.
Pirminių vaikų sampratų apie daiktų funkcines galimybes įvertinimas per praktinę patirtį, įvairių situacijų pvž. „žaislų problemos“, „buitiniai prietaisai, daiktai“ sudarymas ir žaidimas.

Sudaryti sąlygas suprasti paprastų žodžių esmę: kiekio nustatymas (daug – mažai, vienas – du, tuščias – pilnas), didį (didelis – mažas), jungiamųjų žodelių, prielinksnių vartojimas. Mokyti vaikus skirti daiktų požymius ir savybes, grupuoti žodžius pagal panašumus ir skirtumus.

Sukurti bei parinkti didaktinę medžiagą, stimuliuojančią sensorinį vystymą ir vaikų pažintinę veiklą (mokomieji žaislai, gamtinės medžiagos, įvairūs buities prietaisai, kurių reikės ateityje).
Sudominti vaikus prietaisais, jų veikimu, naudojimu, savybėmis ir sudėtimi (ardymas, įdėjimas, kombinavimas, eksperimentavimo elementai ir t.t.)
Palaikyti vaiko domėjimąsi įvairiais prietaiso darbo etapais. Supažindinti vaiką su naujomis daikto, prietaiso ar reiškinio savybėmis, jį stebint, pasakojant pasakas, užduodant klausimus.

Uždaviniai

Turinys

• • Ugdyti vaikų protinę veiklą:

- ugdyti kalbinę raišką;

• Asmenybės  formavimas.

- ugdyti pasitikėjimą savimi, savo sugebėjimais, aktyvumą, iniciatyvą, savarankiškumą;

- formuoti pasitikėjimą suaugusiais; pasitikėjimą ir prisirišimą prie auklėtojos;

Tikslingai turtinti vaikų žodyną (mokyti realių daiktų, objektų, reiškinių, jų vaizdų iliustracijose pavadinimų); žinomų objektų požymių nusakymas (minkštas, baltas, skambus); savo ir kitų veiksmų nusakymas; realių žmonių ir literatūrinių personažų būklės ir nuotaikos apibendrinimas (serga, verkia, juokiasi); aplinkinių suaugusiųjų, bendraamžių, literatūrinių herojų veiklos ir bendravimo ypatumai (padeda, gaili, atima); pagirti už pastangas kartoti auklėtojos mokomus žodžius.
Mokyti mažylius paskui auklėtoją tarti žodžius, o po to – savarankiškai; pamėgdžioti gyvūnus (ko-ko, kū-kū, miau-miau) ir daiktus (traukinys: ū-ū). Vystyti kalbinę raišką (dialogą, polilogą) kaip komunikacinę, kad vaikas būtų priverstas kreiptis į suaugusįjį arba bendraamžį tikslui pasiekti; visada dėmesingai vaiką išklausyti; savalaikiai reaguoti į jų prašymus, pasiūlymus, klausimus; nauduoti tokio tipo užduotis, kaip „parodyk“, „atnešk“, „padaryk“; dainuoti choru, žaisti didaktinius, judrius žaidimus, naudojant žodžius, įvedant į grupės veiklą paprasčiausias kalbinio etiketo formas (pasisveikinimas, atsisveikinimas, prašymas, dėkojimas).
Pasakoti vaikams liaudies ir autorines pasakas.
Įtraukti į kalbinę raišką mokymąsi atmintinai: skaičiuotes, pamėgdžiojimus, daineles, trumpus autorinius eilėraštukus.
Stengtis, kad vaikai susidomėtų knygomis, jas vartytų su suaugusiais arba vieni, domėtųsi iliustracijomis.
Jeigu vaikai prašo, pakartoti jau žinomą jiems kūrinį (pasaką, eilėraštį ir t.t.)
Sekti, kad suaugusiųjų kalba būtų turininga, emocionali, atitiktų vaikų amžių, supratimą, leksikos normas, būtų vaizdinga ir artikuliuota.

Palaikyti vaikų iniciatyvą, skatinti jų pastangas numatyti ir padėti realizuoti asmeninius veiklos tikslus. Ugdyti vaikų savarankiškumą visose situacijose, jeigu tai nesudaro pavojaus jų sveikatai ir gyvybei.

Atkreipti dėmesį į vaikų savarankišką veiklą ir jos stabilumą, ugdyti įprotį būti užimtam.
Skatinti vaikų savarankiškumą, supažindinti su aplinka, grupe, žaislais, pagalbinėmis priemonėmis ir pratinti laisvai jais naudotis. Pastebėti ir girti vaikus net už minimalią sėkmę.
Nekritikuoti veiklos rezultatų („tu blogai nusiplovei rankas“, „tu pastatei blogą garažą“, „tavo saulė nepanaši“ ir t.t.).
Nekada nesmerkti vaiko kaip asmenybės („tu blogas berniukas“, „tu gobšuolis“, „tu pikčiurna“, „tu kvailys“).

Nuo pažinties su vaiku (vaikų darželyje ar jo namuose), bendraujant ar žaidžiant stengtis sukurti pasitikėjimo atmosferą bei asmeninį kontaktą su kiekvienu vaiku, rūpintis ir teikti pagalbą, palaikyti jį sunkiose ar pavojingose situacijose. Išmokyti kasdieninio susitikimų ir atsisveikinimų ritualo; prieš pietų miegą priglausti kiekvieną vaiką.
Palaikyti ir skatinti vaikų iniciatyvą bendraujant su suaugusiais (prašymai „pasakyk“, „parodyk“, „pažaisk su manimi“)
Gerbti vaikų individualų skonį ir įpročius.

Uždaviniai

Turinys

• Palaikyti kūrybinį požiūrį į aplinkinį pasaulį ir norą dalyvauti suaugusiųjų darbuose;

- ugdyti emocinius gebėjimus, požiūrį į supančio pasaulio estetinę pusę (gamtą, dailę, taikomosios dailės kūrinius, knygų iliustracijas, muziką);

Vaikų prašymu pagal galimybes leisti jiems dalyvauti suaugusiųjų darbe (padėti).
Sudaryti sąlygas iniciatyviai, įvairiai savarankiškai kūrybinei produktyviai vaikų veiklai laisvalaikiu.

Atkreipti vaikų dėmesį į gamtos, paveikslų, įvairių dekoratyvinių daiktų grožį.
Sukurti situacijas ramiam grožio pajautimui.
Ieškoti galimybių suteikti vaikams ryškių emocinių-estetinių įspūdžių, matant aplinkinio pasaulio grožį: akinamai baltą purų sniegą, geltonų pienių lauką, nukritusių lapų šnarančią jūrą ir t.t.
Skatinti kiekvieną vaiką išsakyti savo požiūrį į stebimą daiktą ar reiškinį (kokia gėlytė, lapas, žaislas, paveikslas tau labiausiai patiko ir kodėl) ir mimika, gestais, žadžiais apibūdinti jį. Stengtis sudominti vaikus muzika, jos pagalba reguliuojant emocinę vaikų būklę.
Įvesti į kasdieninį grupės gyvenimą (akcentuojant dienos rėžimo momentus) dainingąją tautosaką (folklorą). Klausytis su vaikais trumpų klasikinės muzikos kūrinėlių, pasižyminčių soliniu instrumentu, balso partija, aiškia melodija.
Skatinti vaikų norą laisvai, raiškiai judėti, šokti pagal įvairią muziką.

Uždaviniai

Turinys

• Būsimos asmenybės formavimo pagrindai:

- skiepyti pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis, ugdyti aktyvumą, iniciatyvumą, savarankiškumą;

- formuoti vaiko požiūrį į suaugusiuosius kaip veiklos partnerius;

- formuoti moralinio vystymosi pagrindus; dorinį elgesį; turtinti Aš turinį – kiekvieno vaiko, teigiamo Aš formavimas, idealus Aš ir atstumiančio Aš sampratą,mokyti įvertinti teigiamą (gerą) ir neigiamą (blogą);

• Užtikrinti savalaikį ir visavertį vaikų psichinį vystymąsi:

- plėsti žmogiškosios veiklos ir vaiko asmeninės motyvacijos bei tikslų ribas;

Toliau pasakoti vaikams apie jų realias ir galimas gebės. Pastebėti ir pagirti vaikų pasiekimus. Pastoviai atkreipti dėmesį ir pagirti vaikų savarankiškumą ir plėtoti jo sferą.

Stiprinti vaiko pasitikėjimą suaugusiais, kaip veiklos partneriais, įdomių žinių šaltinį, pagalbininką, kuris padės sunkioje situacijoje. Teigiamų tarpusavio santykių su suaugusiais ir bendraamžiais formavimas.
Palaikyti asmeninius kontaktus su kiekvienu vaiku. Kalbėti su juo apie jo problemas, jo gyvenimą, namus.
Dalintis su vaikais savo ryškiais ir įdomiais prisiminimais ir įspūdžiais.
Rūpintis vaikais ir padėti, jeigu jie prašo pagalbos. Atjausti kiekvieną vaiką, dėmesingai išklausyti.
Gerbti vaikų asmeninį skonį, įpročius ir pageidavimus.
Įvesti tradiciją – susitikimus su įdomiais žmonėmis, kurie pasakos apie savo darbą,demonstruos sukurtus ar pagamintus produktus, mokys gaminti ir t.t.

Sukurti sąlygas savo negatyvių poelgių supratimui. Dirbant šia linkme panaudoti įvairius personažus, nenurodant konkretaus asmens, kurio elgesys demonstruojamas. Formuoti teigiamą ir neigiamą požiūrį į vykstantį veiksmą. Pasakoti vaikams apie šio veiksmo pasekmes pagal išgalvotas situacijas, stengiantis sukelti susirūpinimą, atjautą nuskriaustiesiems.
Stengtis išmokyti vaikus elgesio taisyklių, klausantis bendraamžių pasisakymų ir nuomonių. Kantriai išklausyti situacijas, kai norai ir poreikiai nesutampa.
Tęsti grupėje normų ir taisyklių laikymosi priežiūrą („negalima“, „nereikia“) ir grupės tradicijas.
Parodyti vaikams, kad visų nuomonės yra svarbios ir gerbtinos. Formuoti teigiamo bendravimo pagrindus, atjautą bendraamžiams, kurie turi emocionalių problemų (sudaužiau, išpyliau, numečiau ir t.t.) ir mokyti užjausti, nuraminti bendraamžį.

Siužetiniuose-vaidmeniniuose žaidimuose, skaitant grožinę literatūrą atskleisti vaikams žmogiškosios veiklos motyvus (pažinimą, pagalbą kitiems, kūrybinį darbą ir kt.).

Kryptingai supažindinti vaikus su įvairia darbine veikla (profesijos, buitinė veikla, pomėgiai).
Palaikyti vaikų asmeninę motyvaciją: bendravimą, pažinimą, kūrybą, žaidimus.

Uždaviniai

Turinys

• Saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, diegti sveiko gyvenimo būdo įpročius:

- ypatingas
dėmesys – vaikų fiziniam lavinimui;

- supažindinti vaikus su kūno kultūros vertybėmis;

- formuoti sveiko gyvenimo būdo pagrindus;

Sudaryti sąlygas, stiprinančias vaikų imuninę sistemą, keliančias jo aktyvumą.
Laikytis sanitarinių-higieninių normų ir taisyklių.
Sergamumo prevencija, įvairių sveikatingumo renginių pravedimas.
Toliau vystyti ir tobulinti vaikų organizmų fiziologines sistemas.
Sukurti teigiamą psichologinį mikroklimatą.
Saugoti vaikų nervų sistemą nuo stresų ir perkrovų.
Pastoviai stebėti vaikų sveikatą ir fizinį vystymąsi.

Harmoningo kūno ir taisyklingos laikysenos formavimas įvairių užsiėmimų metu.
Patenkinti vaikų poreikį judėti.
Kasdien organizuoti vaikų aktyvią judrią veiką kartu su grūdinimo procedūromis.
Tobulinti vaikų pagrindinių judėjimo būdų techniką. Ypatingą dėmesį skirti  judėjimo technikai ir judrių žaidimų taisyklių laikymuisi.

Skatinti savarankišką vaikų judėjimo aktyvumą, leidžiant jiems pajusti „raumenų“ džiaugsmą. Aprūpinti žaidimų kambarius ir lauko aikštelę priemonėmis, skirtomis kūno kultūros ir sportiniams-žaidybiniams užsiėmimams.
Turtinti vaikų judėjimo patirtį įvairių judesių atlikimo būdais: pratimai įvairioms raumenų grupėms, žygiavimo pratimai, tautiniai judrieji žaidimai, sportiniai žaidimai ir pratimai, atitinkantys metų laiką bei orų sąlygas.
Kasdien subalansuoti vaikų savarankišką ir įvairių užsiėmimų judėjimo formų veiklą.
Kryptingai formuoti judėjimo kokybę ir gebas: vikrumą, greitį, lankstumą, bendrą ištvermę.
Reguliuoti fizinio krūvio intensyvumą. Skatinti vaikų iniciatyvą, organizuojant ir pravedant kolektyvinius žaidimus ir kasdieninius fizinius pratimus.
Gerinti vaikų tarpusavio santykius. Sudaryti kuo geresnes sąlygas vaikų aktyviai veiklai ir savirealizavimui.
Vaikų traumatizmo prevencija, įvertinant vaikų fizinį pasiruošimą.

Laikytis racionalaus (tinkamo) dienos rėžimo. Lanksčiai organizuoti vaikų veiklą.
Naudoti įvairius vaikų grūdinimo(si) būdus.
Formuoti vaikų kultūrinius-higieninius įpročius.
Mokyti vaikus saugoti sveikatą. Teikti vaikams elementarių žinių apie jų kūną, kai kuriuos jo ypatumus, organizmo pagrindines funkcijas, taip pat apie judėjimo svarbą. Plėsti žinias apie saugą įvairiomis sąlygomis: grupėje ir namie, lauke ir žaidimų aikštelėje, transporte ir viešose vietose, perėjose, užmiestyje ir kt.
Mokyti vaikus savarankiškai pasinaudoti įgytomis žiniomis apie sveikatą gyvenimiškose situacijose.
Kartu su vaikų tėvais organizuoti įvairius renginius bei kasdieninius užsiėmimus, propaguojant sveiką gyvenimo būdą.

Uždaviniai

Turinys

• Ugdyti vaikų pažintinę veiklą;

• Ugdyti vaikų intelektualius sugebėjimus;

• Mokyti saugoti gyvąją gamtą, ugdyti atsakomybę už žmogaus veiksmus joje;

• Ugdyti pasigėrėjimo jausmą gamtos grožiu, atsakomybę už jos išsaugojimą

Turtinti vaikų sąmonę informacija, kuri neturi tiesioginio sąlyčio su veikla. Aktyviai panaudoti naują pažinimo būdą – priimti informaciją žodžiais, apibendrinimu (dalinai pasiremiant vaizdais).
Žmogaus pasaulis:

• tęsti kryptingą vaikų pažintį su įvairia žmogaus veikla: profesine, buitine, laisvalaikiu, pomėgiais, pasilinksminimais; organizuoti susitikimus su įvairių profesijų žmonėmis, įvesti tradiciją – susitikimai su įdomiais žmonėmis, vesti ekskursijas po darželį ir jo apylinkes, sudaryti ir papildyti albumus „Dirbančios rankos“, „Visi darbai geri“ ir t.t.;
• pradėti pažindinti ir mokyti elgesio (saugos) taisyklių įvairiose situacijose, viešose vietose (darželyje ir už jo ribų);
• diegti ir turtinti vaikų sampratą apie daiktus ir medžiagas,  sukurtus žmogaus rankomis (požymiai, paskirtis, funkcijos, jų išvaizda, atitikimas paskirčiai); pasiremiant jau įgyta patirtimi, įvesti saugos taisykles, naudojant ir saugant kai kuriuos daiktus;

Gamtos pasaulis:

• toliau pažindinti su gyvūnais ir augalais (unikalumas, išvaizdos, ypatybės, įpročiai), jų gyvenimo ypatumai įvairiu metų laiku.
• turtinti vaikų sampratą apie atskirus negyvosios gamtos objektus ir reiškinius sezoninių pasikeitimų metu;
• tęsti pažintį us negyvosios gamtos objektų savybėmis (akmuo, smėlis, dirva, vanduo ir kt.) ir gamtinėmis medžiagomis (medis, molis ir kt.). Padėti sisteminti įgytą informaciją ir sampratas.

Žmogaus pasaulis:

• supažindinti su samprata „tęstinumas, lyginant teisingą ir pažeistą tęstumą“;
• plėsti tikslinių santykių sampratą (kodėl? dėl ko? kam?), pasitelkiant sukurtus daiktus, prietaisus ar medžiagas;
• plėsti pažinimą apie žmogaus kūno sandarą (pagrindinės dalys, erdvinė orientacija pagal kūno dalių priklausymą: dešinė ranka – į dešinę, virš galvos – aukštyn ir t.t.).

Gamtos pasaulis:

• išaiškinti augalų ir gyvūnų gyvenimo tęstinumą (eigą) pagal metų laikus.
• parodyti ir išaiškinti žmogaus ir gamtos santykį, supažindinti su tikslais, žmogaus ryšiu su gamta.

Matematikos elementarių sampratų mokymas (skaičiai, geometrinės figūros aplinkiniame pasaulyje) įvairių užsiėmimų metu. Panaudoti žaidybinius elementus ir didaktinius žaidimus medžiagos įtvirtinimui. Derinti pažintinę ir produktyvią veiklą pagal temas.
Formuoti elementarią erdvinę ir laiko sampratą.
Sudaryti sąlygas, leidžiančias vaikui aktyviai dalyvauti gamtos apsaugoje, formuoti ir įtvirtinti teigiamos patirties pagrindus.
Skatinti vaikus savo emocijas, požiūrį išreikšti piešiniais, darbeliais, pasakojimais, o svarbiausia – per praktinius veiksmus. Maksimaliai panaudoti raiškų žodį, pasakas, palyginimus emocijoms sustiprinti, suprasti gamtos grožį.
Naudoti grožinę literatūrą apie gamtą, kasetes, kur pagrindinį vaidmenį atlieka gyvūnai ir augalai. Taip pat animacinių filmų apie gamtą žiūrėjimas, aptarimas.
Rodyti asmeninį pavyzdį, kaip saugoti gamtą.

Sudaryti sąlygas grupėje bei darželio teritorijoje gelių auginimui. Kartu su vaikais jas prižiūrėti, puoselėti ir grožėtis jomis. Sudominti vaikus puokščių darymo menu iš gyvų gėlių (ir kitų medžiagų); sausų puokščių ruošimas ir komponavimas. Mokyti skoningai puošti grupės patalpas prieš šventes, iš anksto aptariant temą, kryptį, išklausius nuomones ir pasiūlymus.

Uždaviniai

Turinys

• Pradėti formuoti humanišką vaikų elgesio kryptį;

• Formuoti ir stiprinti vaiko pasaulio pažinimo veiklą;

• Dalyvauti vaiko sąmonėjimo procese:

- ugdyti vaikų kalbinę raišką;

• Pagrįsti tolimesnę vaiko veiklą kartu su bendraamžiais;

Aptariant grožinės literatūros, vaizduojamojo meno bei muzikos kūrinius, stengtis įskiepyti vaikams užuojautos, gailesčio sampratą tiems herojams, kuriems reikia pagalbos, kurie bijo, jaudinasi, jaučia skausmą, nusivylimą, skriaudą ir t.t.
Ypatingai atkreipti dėmesį į iškilusias diskomforto situacijas, padėti kitiems suprasti vyksmo esmę ir užjausti, palaikyti ar padėti. Panaudoti grožinę literatūrą atjautos formavimui, gamtos apsaugos pradmenų formavimui.

Skatinti vaikus užduoti klausimus, turiningai ir vaizdžiai į juos atsakyti.
Emocionaliai ir ryškiai, turiningai pasakoti vaikams apie jiems nesuprantamus, nesuvokiamus reiškinius.
Įdėmiai išklausyti vaikų pasakojimus apie jų pastebėjimus ir mintis.
Ypatingai tolerantiškai žiūrėti į vaikų fantazijas, nekaltinti jų dėl melavimo.
Į grupę atnešti labai gražiai iliustruotos pažintinės literatūros. Naudoti temines kolekcijas, rinkinius. Diferencijuoti veiklą pagal pomėgius. Sudaryti sąlygas, domėtis ir padėti vaikams rinkti jų pirmąsias kolekcijas.
Organizuoti parodėles „Mano kolekcija“, kuriose dalyvautų auklėtojai, vaikai ir jų tėveliai.

Papildyti ir turtinti vaikų veiklos žodyną. Tęsti darbą, pildant žodyną daiktų pavadinimais, apibendrinančiomis sąvokomis. Praktikuoti savarankiškai kalbant vartoti elementarius apibendrinimus.

Mokyti vaikus pasirinkti ir aktyviai kalboje vartoti daiktų, objektų, reiškinių (kokybei, savybėmis nusakyti) apibendrinimus ir veiksmažodžius, nusakančius veiksmo eigą (slinktį) ir veiksmus.
Pamažu į vaikų žodyną įvesti prieveiksmius ir girti už jų vartojimą kalbant. Atkreipti vaikų dėmesį į naujus žodžius ir padėti juos pasirinkti, kad galėtų kuo tiksliau ir aiškiau perduoti objekto ypatumus ar situaciją.
Atkreipti dėmesį į žodžius, artimus pagal prasmę ar priešingos reikšmės.
Formuoti kalbos dalių gramatinį derinimą.
Ugdyti vaikų sklandžią kalbą. Kryptingai vystyti dialoginę kalbą. Mokyti atsakyti į klausimus ir juos užduoti (kasdieniniuose pokalbiuose, vaidmenyse). Mokyti palaikyti pokalbį, dalyvauti kolektyviniame pokalbyje įvairiomis temomis. Mokyti (po peržiūrėjimo) perduoti matytą paveikslėlį ar siužetą, atsakyti į pedagogo užduotus klausimus. Praktikuoti literatūrinių kūrinių perpasakojimą (ištisai, dalimis, su dramos elementų panaudojimu).
Dominti vaikus knygomis, jų peržiūra. Supažindinti su įvairių žanrų kūriniais. Mokytis eilėraščių atmintinai ir raiškiai juos deklamuoti.
Papildyti ir įvesti kasdieninėje veikloje kalbos etiketą, mokant vaikus etinių normų ir elgesio taisyklių.

Sukurti situacijas bendrai produktyviai veiklai (lipdymas, aplikacijos, konstravimas), leidžiančiai gauti įdomų vaikų grupei bendrą rezultatą. Įvesti tradiciją, kad auklėtoja, pabaigus dienos darbus, įvertintų bendrą visos grupės teigiamą patirtį, vaikų bendrus pasiekimus, pagalbą vienas kitam, paskelbtų „didvyrių“ (kartu statė, žaidė, padėjo vienas kitam susiruošti ėjimui į lauką, žaidimams, iškilus sunkumams ir t.t.)
Būtinai pagirti už atjautą ir pagalbą vienas kitam. Atkreipti ypatingą dėmesį į uždaraus ar neryžtingo būdo vaikus. Įvairiais būdais stengtis juos paskatinti, parodyti dėmesį, padėti jiems išreikšti emocijas, pageidavimus, jausmus.
Palaikyti kiekvieno vaiko iniciatyvą jo bendraamžių, kurių nuomonė jam svarbi, akyse.

Uždaviniai

Turinys

• Vystyti gebą per ilgą laikotarpį, įvairių tarpusavyje susijusių tikslų ir užduočių įvykdymą palaipsniui;

• Padėti vaikui įvaldyti įvairius tikslo pasiekimo būdus;

formuoti apibendrinamus praktinės veiklos būdus, kurie padėtų pasiekti rezultatą;

• Mokyti vaikus siekti kokybiško rezultato ir nugalėti dalines nesėkmes, lydinančias šį procesą;

• Ugdyti kūrybinį požiūrį į pasaulį ir ruošti vaikus darbinei veiklai;

• Ugdyti pasigėrėjimo jausmą, grožiu lavinti estetinį skonį

• Sudaryti kiekvienam vaikui galimybę džiugiai ir turiningai praleisti ikimokyklinį vaikystės periodą.

Vaizduojamoje veikloje, naudojant žaidybinę motyvaciją, padėti vaikams siekti tikslo, kurį nurodė auklėtoja, ir padėti pavaizduoti pačius paprasčiausius daiktus suprantamai aplinkiniams, perduodant jų formą, sandarą ir spalvą.
Skatinti vaikus grįžti prie pradėtos veiklos ir tobulinti savo darbelius, puošti, pripiešti detales ir t.t.
Organizuojant produktyvią ir žaidybinę vaikų veiklą, skatinti juos gaminti darbelius, padedančius pagerinti buitį žaidimų ir išgalvotiems herojams (pastatyti namą, nulipdyti baldus, indus ir kt.).

Parodyti vaikams įvairius būdus, kaip iš medžiagos jie pagal norus ir savo nuožiūrą gali gaminti įvairius daiktus ar panaudoti kaip papuošalus (pvz. lipdant – ovalios formos gaminys, iš kurio galima padaryti įvairias daržoves: agurką, morką, agurotį ir t.t., gyvūnus ir kt., atsižvelgiant į vaiko tikslą).
Padėti vaikams papuošti jų gaminį (darbelį), panaudojant įvairią vaizduojamąją medžiagą.

Stebėti kiekvieno vaiko atliekamą kūrybinį darbą, palyginti gautą rezultatą su jo sumanymu.
Kritiką išsakyti tik išgalvoto personažo vardu, jokiu būdu netapatinant su vaiko, kaip dirbančio ir kuriančio asmens, vardu. Mokyti vaiką įvertinti rezultatą pagal užsibrėžtus tikslus ir jam pačiam svarbias savybes.
Vaikui pageidaujant padėti jam tobulinti rezultatą. Psichologiškai pasistengti nuteikti nugalėti dalines nesėkmes, palaikyti vaiko siekius, jo veiklą paskatinimais:„pabandyk dar kartą“, „padaryk geriau“.

Sudaryti grupėje sąlygas vaikams, jiems patiems pageidaujant, kartu su suaugusiais dirbti (pagal jų išgales) buities darbus. Neversti vaikų dirbti, tačiau bandyti juos sudominti, aiškinant jų pastangų reikšmę, jų pagalbą suaugusiems ir teigiamus jų darbo rezultatus. Mokyti atlikti paprastas ūkines-buitines užduotis, duotas suaugusiojo, ir stengtis, kad vaikai jas atliktų: kambarinių augalų priežiūra, grupės patalpų (žaislų, vaizdinių priemonių padėjimas į vietą) tvarkymas, padengti stalą ir t.t.

Sudaryti grupėje sąlygas, kad vaikai galėtų ramiai ir susikaupę individualiai ar kartu žiūrinėti knygų iliustracijas, reprodukcijų albumus, taikomosios dailės kūrinius, klausytis muzikos ar gamtos garsų.
Sudaryti sąlygas vaikams tiesiogiai pamatyti, emocionaliai pajusti gyvąją gamtą.
Supažindinti vaikus su dailės ir taikomosios dailės kūriniais. Mokyti pastebėti gamtos grožį. Skatinti vaikus išsakyti ar apibendrinti savąją nuomonę, išrinkti prioritetus, neprimetant suaugusiųjų nuomonės.
Lavinti vaikų muzikinę klausą. Supažindinti vaikus su liaudies ir klasikinės muzikos kūriniais, prioritetą teikiant gyvai muzikai.

Ruošti vaikams ir su jais šventes, pasilinksminimus, vakarones, siurprizus, lėlių spektaklių peržiūras, koncertus.
Planuojant veiklą, atsižvelgti į vaikų pageidavimus ir pasirengimą. Sukurti jaukų, šiltą, harmoningą, estetinį grupės interjerą.
Aprūpinti (bendradarbiaujant su tėvais) grupes (laisvalaikis, vieta, medžiagos) įvairiai ir turiningai savarankiškai vaikų veiklai.
Pradėti vesti vaikus į ekskursijas, pasivaikščiojimus už darželio ribų.
Būtinai į darželio veiklą įtraukti kuo daugiau tėvelių.
Sudaryti vaikams sąlygas bendrauti su mažesniais ir vyresniais darželio auklėtiniais. Diegti tęstinumo principus. Padėti vaikams pajusti kiekvienos dienos, praleistos darželyje, džiaugsmą, aptariant pasiektus rezultatus, įvykius. Įvesti tradiciją švęsti grupėje kartu su tėveliais asmenines ir grupės šventes: „Štai ir tapom metais vyresni“, „Mandagių vaikų šventę“ (mes mokame sveikintis, atsisveikinti, dėkoti, paprašyti ir kt.)

Veiklos rodikliai

Pagalbiniai rodikliai

Požymiai

Vertinimo dažnumas

Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas

Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema

Ar yra sukurta vaikų pasiekimų vertinimo ir skatinimo sistema? Kokie yra/kaip taikomi vaiko pažangos vertinimo kriterijai, metodai bei procedūros? Kiek jie objektyvūs ir veiksmingi? Kas dalyvauja vertinant? Kaip fiksuojama pažanga? Kaip panaudojami pasiekimų vertinimo rezultatai? Kiek mokykloje taikomi pasiekimų skatinimo metodai ir formos atspindi įvairaus amžiaus vaikų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų ugdymosi poreikius ir galimybes? Kiek jie veiksmingi?

Naujų mokslo metų pradžia (vaikų pažinimas, uždavinių modifikacija grupei, ugdymo uždavinių modifikacija vienam vaikui, savo ugdymo planų pritaikymas grupei, specialių paslaugų vaikams numatymas);
Mokslo metų eiga (vaiko gebėjimų kaitos per tam tikrą laiką – mėnesį, kelis mėnesius – nustatymas, temos – projekto pradžia, pabaiga, medžiaga tėvų informavimui ir kt.)
Mokslo metų pabaiga (vaiko pasekmių susiejimas su ugdymo programos  tikslo ir uždavinių įgyvendinimu).

Mokytojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant

Kiek/kaip tėvai yra įtraukiami į vaikų pasiekimo vertinimo procesą ir tolesnių vaiko ugdymo(si) gairių numatymą? Kiek suderinti tėvų ir mokytojų požiūriai, veiksmai, skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus? Kiek/kaip tai paveikia tolesnį vaiko ugdymą(si).

Vaiko pasiekimų kokybė

Vaiko daroma pažanga įvairiais amžiaus tarpsniais

Kokie yra bendri (grupės) ir individualūs vaikų pasiekimai įvairiais amžiaus tarpsniais? Kiek vaikų pasiekimai atitinka tėvų ir mokytojų lūkesčius?

Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniame amžiuje

Kiek vaikų yra pasiekę mokyklinę brandą? Kokios yra vaikų nebrandumo mokyklai priežastys? Kiek priešmokyklinukų pasiekimai atitinka priešmokyklinio ugdymo standartą, mokytojų ir tėvų lūkesčius?

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymosi pažanga

Ar/kokios dalies vaikų daroma pažanga yra akivaizdi? Kiek daroma pažanga atitinka vaikų galimybes, pastangas ir ugdymosi poreikius? Ar/Kiek panaudojamos visos specialiųjų poreikių vaikų ugdymo galimybės?
Kiek pažanga atitinka tėvų ir kitų specialistų lūkesčius (prognozes)?